1. Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.
2. Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje.
3. Kai ateina nedorėlis, ateina ir panieka, o su nešlove ateina gėda.
4. Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinistekanti srovė.
5. Negerai būti šališku nedorėliui ir teisme nuskriausti teisųjį.
6. Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas.
7. Kvailio burna jį pražudo; jo lūpospinklės jo sielai.
8. Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.