1. Išmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis.
2. Kas vaikšto tiesiu keliu, bijo Viešpaties, o kas mėgsta klaidžioti, niekina Jį.
3. Kvailio burnojeišdidumo lazda, išmintingųjų lūpos juos apsaugo.
4. Kur nėra jaučių, ėdžios tuščios, bet gausus derlius gaunamas jaučių jėga.
5. Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą.
6. Pašaipūnas ieško išminties ir neranda, bet supratingas lengvai įgyja pažinimą.
7. Pasitrauk nuo kvailio, kai pamatai, kad jo lūpose nėra pažinimo.
8. Išmintingas žmogus žino, ko siekia, o kvailys suklaidinamas savo kvailysčių.
9. Kvailys tyčiojasi iš nuodėmės, o teisusis atranda palankumą.
10. Širdis žino savo skausmą ir svetimasis nesidalina jos džiaugsmu.
11. Nedorėlio namai bus nugriauti, o teisiojo palapinė klestės.
12. Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.
13. Ir juokiantis širdis gali liūdėti, o džiaugsmas baigtis sielvartu.
14. Nuklydęs širdimi pasisotins savo keliais, o geras žmogussavo.
15. Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį.
16. Išmintingas žmogus bijo ir vengia pikto, o kvailys karščiuojasi ir pasitiki savimi.
17. Ūmus žmogus pasielgia kvailai, planuojantis pikta žmogus nekenčiamas.
18. Neišmanėlis paveldės kvailystę, o supratingąjį vainikuos išmintis.
19. Piktieji nusilenks geriesiems ir nedorėliai prie teisiųjų durų.