1. “Jei žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, būtų rastas užmušto žmogaus lavonas, bet nesurastas kaltininkas,
2. vyresnieji ir teisėjai išmatuos atstumus nuo užmuštojo ligi aplinkinių miestų.
3. Artimiausio miesto vyresnieji pasiims iš kaimenės telyčią, nekinkytą į jungą,
4. nuves ją į apleistą slėnį, kuris nebuvo suartas nė apsėtas, ir čia perpjaus jai gerklę.
5. Po to ateis Levio sūnūs, kunigai, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, išsirinko Jam tarnauti ir Jo vardu laiminti, kurių žodžiu yra išsprendžiamas kiekvienas ginčas,
6. ir miesto, nuo kurio arčiausia iki nužudytojo, vyresnieji plaus savo rankas virš telyčios, papjautos slėnyje,
7. ir sakys: ‘Mūsų rankos nepraliejo šito kraujo ir mūsų akys nematė.