1. Dovydo sūnaus, pamokslininko, kuris buvo Jeruzalės karalius, žodžiai.
2. Tuštybių tuštybė,sako pamokslininkas.Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė.
3. Kokia nauda žmogui iš viso jo triūso, kurį jis turi po saule.
4. Viena karta praeina, kitaateina, o žemė lieka per amžius.
5. Saulė teka, leidžiasi ir skuba į vietą, iš kur ji užtekėjo.
6. Vėjas pučia į pietus ir pasisuka į šiaurę; pučia šen ir ten, sukasi aplinkui ir vėl grįžta į vietą, iš kur pakilo.
7. Visos upės teka į jūrą, bet jūra vis nepilna. Upės grįžta atgal, iš kur ištekėjo.
8. Akys nepasisotins stebėdamos ir ausys neprisipildys girdėdamos.
9. Kas buvo, tas vėl bus; kas padaryta, tas vėl bus daroma. Nieko naujo nėra po saule.
10. Jei yra kas, apie ką būtų galima sakyti: “Žiūrėk, tai nauja!”, tai jau buvo senais laikais prieš mus.