8. Kunigas, kuris aukoja bet kokio žmogaus deginamąją auką, pasiima sau tos aukos odą.
9. Kiekviena duonos auka, iškepta krosnyje, ant skardos ar keptuvėje, priklauso kunigui, kuris ją aukoja;
10. Kiekviena duonos auka, aplieta aliejumi ar sausa, priklauso visiems Aarono sūnums, kaip vienam, taip ir kitam.
11. Šis yra įstatymas padėkos aukų, kurias aukosite Viešpačiui.
12. Jei kas, norėdamas atsidėkoti, aukoja dėkojimo auką, kartu su ja teaukoja neraugintus papločius, aplaistytus aliejumi, neraugintus ragaišius, apteptus aliejumi, ir smulkių miltų papločius, aplaistytus aliejumi.
13. Kartu su papločiais teaukoja raugintą duoną kaip dėkojimo auką.
14. Vieną iš visos aukos skirs pakėlimo aukai Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, kuris šlakstys padėkos aukos kraują.
15. Dėkojimo aukos mėsa turi būti suvalgyta tą pačią dienąnieko iš jos neleistina palikti rytojui.
16. Įžadų ir laisvos valios auka valgoma tą pačią dieną. Kas lieka, leidžiama valgyti ir kitą dieną.
17. Kas lieka trečiai dienaisudeginama.
18. Jei kas valgytų padėkos aukos mėsą trečią dieną, ji nebūtų priimtina ir nebūtų įskaityta tam, kuris aukoja,tai pasibjaurėjimas. Kas valgytų, būtų kaltas.
19. Mėsa, paliesta kuo nors suteptu, nebus valgomaji bus sudeginama. Kas nesuteptas, gali valgyti aukos mėsą.
20. Jei kas, būdamas nešvarus, valgytų padėkos aukos mėsą, aukojamą Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.
21. Kas, palietęs žmogaus, galvijo ar kokio daikto nešvarumą, valgytų padėkos aukos mėsą, bus išnaikintas iš savo tautos”.
22. Ir Viešpats kalbėjo Mozei: