10. Joks ateivis nevalgys švento maisto; jo nevalgys taip pat kunigo įnamis ir samdinys.
11. Bet kunigo vergas, pirktas už pinigus arba gimęs jo namuose, galės jį valgyti.
12. Jei kunigo duktė ištekės ne už kunigo, ji nevalgys švento maisto.
13. Bet, jei ji liktų našlė ar išsiskirtų ir neturėtų vaikų, sugrįžusi į savo tėvo namus, valgys tą maistą, kaip tai darydavo būdama mergaitė. Niekas iš pašalinių neturi teisės to maisto valgyti.
14. Kas nežiniomis valgytų šventą maistą, pridės penktą dalį prie to, ką suvalgė, ir atiduos kunigui.
15. Kunigai tenesutepa izraelitų šventų aukų, kurias jie aukoja Viešpačiui,
16. kad nenusikalstų valgydami šventas dovanas. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu’ ”.
17. Viešpats kalbėjo Mozei:
18. “Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Jei kas iš izraelitų ir gyvenančių tarp jų ateivių norėtų aukoti Viešpačiui, ar tai būtų įžado, ar laisvos valios auka, teatneša deginamajai Viešpaties aukai
19. sveiką patinėlį iš galvijų, avių ar ožkų.
20. Jei auka turėtų kokią ydą, jūs jos neaukokite, nes tai nepriimtina.
21. Jei kas aukotų Viešpačiui padėkos auką, ištesėdamas įžadą, ar laisvos valios auką, ji turi būti sveika iš galvijų ar avių.
22. Aklo, luošo, turinčio žaizdos randą, išberto, šašuoto ar su niežais gyvulio neaukokite Viešpačiui ir nieko iš jo nedeginkite ant aukuro.