20. Tačiau jų viltis apvylė juos, jie atėjo ir buvo sugėdinti.
21. Jūs esate niekas, nes pamatę mano pažeminimą, išsigandote.
22. Argi ar prašiau: ‘Duokite man dovanų iš savo turto?’
23. Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų. Išpirkite mane iš prispaudėjų’.
24. Pamokykite mane, ir aš nutilsiu; duokite man suprasti mano klaidas.
25. Kokie stiprūs yra tiesos žodžiai, o jūsų kalbos nieko neįrodo.
26. Jūs savo žodžiais man tik prikaišiojate; jie nuliūdusiam praeina lyg vėjas.
27. Jūs puolate našlaitį ir savo draugui kasate duobę.
28. Dabar pažvelkite į mane ir matysite, ar aš meluoju.
29. Atsakykite, kad nebūtų netiesos. Atsakykite, ar aš ne teisus?
30. Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?”