1. Jobas atsakydamas tarė:
2. “O kad pasvertų mano vargą ir ant svarstyklių uždėtų mano kentėjimus!
3. Visa tai svertų daugiau už jūros smėlį. Todėl aš nuryju savo žodžius.
4. Visagalio strėlės įsmeigtos į mane, jų nuodus turi gerti mano dvasia. Dievo baisenybės išsirikiavę prieš mane.
5. Ar žvengia laukinis asilas, turėdamas žolės? Ar baubia jautis prie savo pašaro?
6. Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos? Ar kiaušinio baltymas turi skonį?
7. Tai, kuo bjaurėdavosi mano siela, yra mano suspaudimo maistas.
8. O kad įvyktų, ko prašau, ir Dievas suteiktų man, ko ilgiuosi.
9. Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane.
10. Tai būtų man paguoda ir aš džiaugčiausi kentėdamas. Tenesigaili Jis manęs, nes aš neišsigyniau Šventojo žodžių.