7. kai kartu giedojo ryto žvaigždės ir šaukė iš džiaugsmo visi Dievo sūnūs?
8. Kas uždarė jūros duris, kai ji veržėsi, tarsi išeidama iš įsčių?
9. Aš aprengiau ją debesimis lyg drabužiu ir apsupau tamsa lyg vystyklais,
10. kai jai paskyriau ribas, įdėjau skląstį bei duris
11. ir pasakiau: ‘Iki čia ateisi, ne toliau; čia sustos tavo puikiosios bangos’.
12. Ar kada nors savo gyvenime įsakei rytui ir nurodei aušrai jos vietą,
13. kad ji, pasiekus žemės pakraščius, nukratytų nedorėlius nuo jos?
14. Žemė keičiasi kaip molis po antspaudu, susiklosto kaip drabužis.
15. Nedorėliams saulė nebešviečia, jų pakelta ranka sulaužoma.
16. Ar kada pasiekei jūros šaltinius ir vaikštinėjai tyrinėdamas gelmes?
17. Ar mirties vartai tau buvo atverti, ar matei mirties šešėlio duris?