25. Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina.
26. Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje,
27. nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių.
28. Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius.
29. Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?
30. Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis.
31. Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu.
32. Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’.
33. Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai.
34. Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs:
35. ‘Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti’.
36. Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys.
37. Jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis tarp mūsų ir kalba žodžių gausybę prieš Dievą”.