18. Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis?
19. O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai?
20. Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos.
21. Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius.
22. Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.
23. Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu.
24. Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą.
25. Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina.
26. Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje,
27. nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių.
28. Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius.
29. Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?
30. Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis.
31. Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu.
32. Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’.
33. Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai.
34. Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs: