18. Jis saugo jo sielą nuo pražūties ir gyvybę nuo mirties.
19. Žmogus baudžiamas skausmais savo lovoje, visi jo kaulai apimti stipraus skausmo.
20. Mėgstamiausio maisto jis nebegali valgyti,
21. jo kūnas sunyksta, kad negali jo atpažinti, lieka tik vieni kaulai.
22. Jo siela artėja prie kapo, gyvybėprie mirties.
23. Jei pas jį ateitų pasiuntinys kaip tarpininkas, vienas iš tūkstančio, ir parodytų žmogui Jo teisingumą,
24. Jis būtų maloningas jam ir sakytų: ‘Išlaisvink jį, kad nenueitų į duobę; Aš suradau išpirką’.
25. Jo kūnas atsinaujins ir jis grįš į jaunystės dienas.
26. Jis melsis Dievui, ir Tas bus maloningas jam. Su džiaugsmu jis regės Jo veidą, nes Jis sugrąžins žmogui savo teisumą.
27. Jis žiūrės į žmones ir sakys: ‘Buvau nusidėjęs ir nukrypęs nuo tiesos, bet man už tai neatlygino’.
28. Jis išgelbės jo sielą iš duobės ir jis gyvendamas matys šviesą.