19. Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti?
20. Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis?
21. Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius,
22. tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta.
23. Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.
24. Ar pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’?
25. Ar džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais?
26. Ar man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį,
27. mano širdis buvo slapta suvedžiota, ar aš bučiavau savo ranką?
28. Tai būtų nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti teisme, nes būčiau išsigynęs Dievo, kuris yra aukštybėse.
29. Ar aš džiaugiausi manęs nekenčiančio nelaime ir nesėkme?
30. Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai.
31. Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’
32. Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris.
33. Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių;
34. nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau.
35. O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.
36. Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos.
37. Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.