1. Pagaliau Jobas atvėrė burną ir prakeikė savo dieną.
2. Jobas prabilo ir tarė:
3. “Tegul pražūna diena, kurią gimiau, ir naktis, kurią buvau pradėtas.
4. Tegul ta diena tampa tamsybe. Dieve, neprisimink jos ir neduok jai šviesos.
5. Te tamsa ir mirties šešėlis apgaubia ją, te debesis aptemdo ją ir juoduma tepadaro ją baisią.
6. Ta naktis tegul būna tamsi; tegul ji bus išbraukta iš metų ir mėnesių dienų skaičiaus.
7. Ta naktis tegul būna apleista ir tenesigirdi joje džiaugsmingo balso.
8. Tegul prakeikia tą dieną tie, kurie gali pažadinti leviataną.
9. Tegul aptemsta aušros žvaigždės ir nepasirodo laukiama šviesa, akys teneišvysta aušros spindulių.
10. Nes ji neužvėrė mano motinos įsčių ir nepaslėpė vargo nuo manęs.
11. Kodėl nemiriau gimdamas ir kodėl neatidaviau dvasios, išeidamas iš pilvo?
12. Kodėl mane laikė ant kelių ir maitino krūtimi?
13. Tada gulėčiau ramus ir tylus ir miegočiau, ir ilsėčiausi