17. Nes rytas jiems kaip mirties šešėlis, jei kas pažins juos, tai juos gąsdina kaip mirtis.
18. Jis greitas kaip vanduo; jo dalis prakeikta žemėje. Jis neina keliu į vynuogyną.
19. Kaip sausra ir kaitra praryja sniego vandenis, taip pragaras praryja nusidėjėlį.
20. Įsčios pamirš jį, kirmėlės skaniai maitinsis juo, jo niekas nebeprisimins. Piktadarys kaip nukirstas medis,
21. nes išnaudojo nevaisingąją ir našlei nepadėjo.
22. Dievas pašalina galiūnus savo jėga; Jis pakyla, ir joks žmogus nėra tikras dėl savo gyvybės.
23. Jis teikia jiems saugumą ir poilsį, bet Jo akys stebi jų kelius.
24. Jie išaukštinami trumpam laikui, bet pranyksta ir tampa nieku. Jie pašalinami iš kelio ir sudžiūsta kaip javų varpos.
25. Argi taip nėra? Kas įrodys, kad aš netiesą kalbu ir esu melagis?”