8. Jų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais.
9. Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka.
10. Jų galvijai veisiasi, karvės apsiveršiuoja ir neišsimeta.
11. Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia.
12. Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai.
13. Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus,
14. nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių.
15. Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’
16. Bet jų gerovė nėra jų pačių rankose; todėl nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.
17. Juk dažnai užgęsta nedorėlių žibintas ir juos prislegia nelaimės! Dievas užsirūstinęs siunčia jiems vargų.
18. Jie yra kaip šiaudai prieš vėją, kaip audros nunešami pelai.
19. Jūs sakote, kad Dievas kaupia nedorybes jo vaikams! Tegul Jis atlygina jam pačiam, kad jis tai žinotų.
20. Jo akys tepamato savo pražūtį ir jis tegeria Visagalio rūstybę.
21. Kam jam rūpintis savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius bus nutrauktas?
22. Argi galima pamokyti išminties Dievą, kuris teisia valdovus?
23. Vienas miršta kupinas jėgų, laisvas nuo rūpesčių ir ramus,
24. jo viduriai pilni taukų ir jo kaulai prisigėrę smegenų.
25. Kitas miršta su apkartusia siela, nieko gero neragavęs.