12. Kodėl tavo širdis tave nunešė į šalį ir prieš ką merki savo akį?
13. Kodėl nukreipi savo dvasią prieš Dievą ir leidi tokiems žodžiams išeiti iš tavo lūpų?
14. Kas yra žmogus, kad būtų tyras; tas, kuris gimęs iš moters, kad būtų teisus?
15. Jis nepasitiki savo šventaisiais ir dangūs nėra tyri Jo akivaizdoje,
16. tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį.
17. Klausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu,
18. ką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė.
19. Jiems vieniems buvo atiduota žemė ir joks svetimšalis nevaikščiojo tarp jų.
20. Nedorėlis kenčia per visas savo dienas, metų skaičius paslėptas nuo prispaudėjo.
21. Baisūs garsai jo ausyse, taikos metu jį užklumpa naikintojas.
22. Jis nesitiki ištrūkti iš tamsos, jis paskirtas kardui.
23. Jis klaidžioja, ieškodamas duonos. Bet kur ji? Jis žino, kad jo laukia tamsi diena.
24. Jį gąsdina vargas ir pavojus, jie nugalės jį kaip karalius, pasiruošęs kovai.
25. Nes jis grasina Dievui, kėsinasi į Visagalį,
26. su skydu rankoje puola Jį.
27. Jo veidas padengtas riebalais, jis pats aptekęs taukais.
28. Jis gyvena sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas negyvena, kurie skirti nugriauti.
29. Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę.