17. “Aš siunčiu jums nuodingų gyvačių, kurių negalima užkerėti, ir jos jus įgels”,sako Viešpats.
18. Kada aš būsiu paguostas savo skausme, mano širdis alpsta manyje.
19. Mano tautos pagalbos šauksmas girdisi visame krašte. Argi nebėra Viešpaties Sione? Argi jis nebekaraliauja? Kodėl jie pykdė mane savo drožiniais ir svetimais stabais?
20. Praėjo pjūtis, pasibaigė vasara, o mes nesame išgelbėti.
21. Dėl savo tautos nelaimės aš kenčiu ir gedžiu, siaubas apėmė mane.