7. “Kaip Aš galėčiau tau atleisti? Tavo vaikai paliko mane ir prisiekė tuo, kas nėra dievai. Aš juos pasotinau, o jie svetimavo ir lankė paleistuvių namus.
8. Jie kaip nupenėti eržilai geidė savo artimo žmonos.
9. Ar neturėčiau tokių nubausti? sako Viešpats.Ar šitokiai tautai neturėčiau atkeršyti?
10. Eikite į vynuogynus ir naikinkite, bet ne iki galo. Pašalinkite atžalas, nes jos nepriklauso Viešpačiui!
11. Labai neištikimi buvo Izraelis ir Judas”,sako Viešpats.
12. Jie išsigynė Viešpaties ir sakė: “Tai ne Jis. Nesulauksime nelaimės, nematysime nei kardo, nei bado”.
13. Pranašai taps vėjais, jie neturės žodžiųtaip jiems atsitiks.
14. Todėl Viešpats, kareivijų Dievas, sako: “Kaip jie kalbėjo, taip jiems įvyks. Aš padarysiu savo žodžius tavo burnoje ugnimi, o šitą tautąmalkomis, kurias ugnis sudegins.
15. ‘Izraeli, Aš atvesiu prieš jus tautą iš toli,sako Viešpats,galingą tautą, labai seną tautą, kurios kalbos tu nemoki ir nesupranti, ką ji kalba.
16. Jų strėlinė kaip atviras kapas; jie visi yra karžygiai!
17. Jie suvalgys tavo derlių ir duoną, skirtą tavo sūnums ir dukterims, ir tavo avis bei galvijus; nurinks tavo vynmedžius ir figmedžius; jie sunaikins sustiprintus miestus, kuriais pasitikėjai.