23. Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas. “Kai Aš parvesiu juos iš nelaisvės, Judo šalyje ir jo miestuose jie sakys: ‘Viešpats telaimina tave, teisybės buveine, šventasis kalne!’
24. Jude ir jo žemėse drauge gyvens žemdirbiai ir gyvulių augintojai.
25. Aš atgaivinsiu pailsusią sielą, o suvargusiąpastiprinsiu”.
26. Aš pabudau iš miego, kuris man buvo saldus.
27. “Ateis laikas,sako Viešpats, kai Izraelio ir Judo namus užsėsiu žmonių ir gyvulių sėkla.
28. Kaip Aš budėjau prie jų, kad išraučiau ir sugriaučiau, sunaikinčiau bei bausčiau, taip dabar budėsiu, kad statyčiau ir sodinčiau.
29. Tada nebesakys: ‘Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys’.
30. Kiekvienas mirs už savo paties kaltes. Kas valgys rūgščių vynuogių, to dantys atšips.
31. Ateina dienos, kai Aš padarysiu su Izraeliu ir Judu naują sandorą,sako Viešpats,
32. ne tokią sandorą, kokią padariau su jų tėvais, kai juos, paėmęs už rankos, išvedžiau iš Egipto žemės. Jie sulaužė mano sandorą, nors Aš buvau jų valdovas.
33. Bet tokią sandorą Aš padarysiu su Izraelio namais: toms dienoms praėjus, Aš įdėsiu savo įstatymą į jų vidų ir įrašysiu į jų širdis. Aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.