20. Jis žiūri, bet nepastebi. Jo ausys atviros, bet jis negirdi”.
21. Viešpats panorėjo dėl savo teisumo išaukštinti ir išgarsinti įstatymą.
22. Tauta yra apiplėšta ir apvogta, visi klasta suimti ir sugrūsti kalėjimuose. Jie tapo grobiu, ir nėra gelbėtojo. Niekas nereikalauja paleisti aukos.
23. Kas iš jūsų atkreipia dėmesį į tai ir rūpinasi tuo, kas bus ateityje?
24. Kas leido Jokūbą apiplėšti ir Izraelį apvogti? Ar ne Viešpats, kuriam mes nusikaltome? Jie nenorėjo vaikščioti Jo keliais ir paklusti įstatymui.
25. Jis išliejo ant Izraelio savo degančią rūstybę ir užleido karo baisumą. Visur siautė ugnis, bet jis nesuprato, ji degino jį, bet jis neėmė to į širdį.