1. Štai karalius karaliaus teisume ir kunigaikščiai valdys teisingai.
2. Kiekvienas iš jų bus kaip prieglauda nuo vėjo ar apsauga audroje: kaip vandens upeliai dykumoje ir kaip didelės uolos šešėlis tyruose.
3. Reginčiųjų akys matys ir girdinčiųjų ausys atidžiai klausysis.
4. Lengvabūdžiai supras pažinimą ir mikčiojančiųjų kalba bus aiški.
5. Kvailio nebevadins kilniu, apgavikogarbingu.
6. Kvailys kalba kvailystes, jo širdis siekia neteisybės. Jis veidmainiauja ir kalba neteisingai apie Viešpatį. Jis nepavalgydina alkano ir nepagirdo ištroškusio.
7. Apgaviko sumanymai yra pikti, jis galvoja pakenkti vargšui teisme savo melais, nors beturtis ir kalba teisybę.
8. Kilnus galvoja kilniai ir gina teisingumą.
9. Jūs, nerūpestingos moterys, klausykite mano balso; jūs, savimi pasitikinčios dukros, išgirskite mano kalbą.
10. Metams praėjus, jūs, savimi pasitikinčios, išsigąsite, nes niekas vynuogių neberinks ir sodų vaisių nebeskins.
11. Išsigąskite ir drebėkite. Nusirenkite ir apsisiauskite ašutinėmis.
12. Muškitės į krūtinę ir dejuokite, apgailėdamos gražius laukus ir derlingus vynuogynus.