14. Jie mirė ir nebeatgis, jie yra šešėliai ir nebeatsikels; Tu aplankei juos ir sunaikinai, jų atminimą išdildei.
15. Viešpatie, tu padidinai tautą; šlovė Tau už tai; Tu išplėtei krašto sienas.
16. Viešpatie, jie ieškojo Tavęs nelaimės metu; jie meldėsi, kai juos baudei.
17. Kai gimdyvės laikas priartėja, ji šaukia iš skausmo. Viešpatie, tokie mes esame Tavo akivaizdoje.
18. Mes lyg gimdančios kentėjome, bet pagimdėme tik vėją. Mes neatnešėme kraštui išlaisvinimo ir pasaulio gyventojai nekrito.