15. Bet tu esi nublokštas į pragarą, į giliausią bedugnę.
16. Kurie tave mato, įsižiūri ir galvoja: ‘Ar tai žmogus, prieš kurį drebėjo žemė ir karalystės?
17. Kuris pavertė pasaulį dykuma, sugriovė miestus ir nepaleido savo belaisvių?’
18. Visų tautų karaliai garbingai guli savo kapuose.
19. Tu gi išmestas iš karsto kaip bjauri šaka. Esi apdengtas kardu nužudytųjų kūnais, guli duobėje tarp akmenų, kojomis mindomas.