22. Tada kai kurie pikti vyrai, Belialo žmonės, iš tų, kurie ėjo su Dovydu, kalbėjo: “Jie nėjo su mumis, todėl mes jiems nieko neduosime iš atgauto grobio, tik kiekvienam žmoną ir vaikus, kad, juos pasiėmę, keliautų sau”.
23. Dovydas tarė: “Mano broliai, negalima taip elgtis su tuo, ką Viešpats mums davė. Jis mus saugojo ir atidavė tą būrį, kuris mus užpuolė, į mūsų rankas.
24. Kas pritars jums šiuo klausimu? Ką gauna ėjęs į mūšį, tą gaus ir tas, kuris saugojo mantą; jie turi pasidalinti po lygiai”.
25. Taip tas nuostatas buvo įvestas Izraelyje ir galioja iki šios dienos.
26. Dovydas, sugrįžęs į Ciklagą, pasiuntė dalį grobio Judo vyresniesiems, savo draugams, sakydamas: “Štai jums dovana iš Viešpaties priešų grobio”.
27. Jis siuntė į Betelį, į pietinį Ramotą, į Jatyrą,
28. į Aroerą, į Sifmotą, į Eštemoją,
29. į Rachalą, į jerachmeelitų ir kenitų miestus,
30. į Hormą, į Bor Ašaną, į Atachą,
31. į Hebroną ir visas vietas, kur Dovydas buvo buvęs su savo vyrais.