6. Tada Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalus, palaimino, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai.
7. Jie dar turėjo kelias žuveles. Jis palaimino jas ir taip pat liepė dalyti.
8. Žmonės pavalgė iki soties, ir jie surinko dar septynias pintines likučių.
9. O valgytojų buvo apie keturis tūkstančius. Jėzus paleido juos
10. ir tuojau, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.
11. Čia priėjo fariziejų ir pradėjo su Juo ginčytis. Mėgindami Jį, jie reikalavo ženklo iš dangaus.
12. Atsidusęs iš dvasios gilumos, Jis tarė: “Ir kam šita karta reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai kartai nebus duota!”
13. Ir, palikęs juos, Jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.
14. Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalą.
15. Jėzus juos įspėjo: “Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo”.
16. Jie svarstė tarpusavy, sakydami: “Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos”.
17. Tai supratęs, Jėzus tarė: “Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar neišmanote ir nesuprantate ir jūsų širdys vis dar užkietėjusios?
18. Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite? Argi neatsimenate,
19. jog penkis kepalus Aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?” Jie atsakė: “Dvylika”.
20. “O kai septynis kepalus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?” Jie atsakė: “Septynias”.
21. Tada Jis tarė: “Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!”
22. Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų neregį ir prašo jį palytėti.
23. Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten spjovė jam į akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: “Ar ką nors matai?”
24. Šis apsižvalgęs tarė: “Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius”.
25. Jis vėl rankomis palietė jo akis ir liepė apsižvalgyti. Ir šis tapo sveikas ir viską aiškiai matė.