3. Pamatęs, jog Jėzus pasmerktas, išdavikas Judas gailėjosi ir nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems trisdešimt sidabrinių,
4. sakydamas: “Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują”. Tie atsakė: “Kas mums darbo? Tu žinokis!”
5. Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.
6. Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: “Jų negalima dėti į šventyklos iždą, nes tai užmokestis už kraują”.
7. Jie pasitarė ir už juos nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti.
8. Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva.
9. Tuomet išsipildė, kas buvo parašyta per pranašą Jeremiją: “Ir paėmė trisdešimt sidabriniųįkainotojo kainą, už kurią buvo Jį suderėję iš Izraelio vaikų,
10. ir atidavė juos už puodžiaus dirvą; taip man Viešpats buvo paskyręs”.
11. O Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas Jį klausė: “Ar Tu esi žydų karalius?” Jėzus atsakė: “Taip yra, kaip sakai”.
12. Aukštųjų kunigų ir vyresniųjų kaltinamas, Jis nieko neatsakė.
13. Tada Pilotas klausė: “Ar negirdi, kiek daug jie prieš Tave liudija?”
14. Bet Jis neatsakė jam nė žodžio ir tuo labai nustebino valdytoją.