Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Luko Evangelija 20:36-47 Lietuviška Biblija (LTB)

36. Jie taip pat nebegalės ir mirti, nes, būdami prisikėlimo vaikai, bus lygūs angelams ir bus Dievo vaikai.

37. O kad mirusieji prisikels, nurodė ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina ‘Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu’.

38. Taigi Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi Jam gyvena”.

39. Tada kai kurie Rašto žinovai atsiliepė: “Mokytojau, Tu gerai pasakei!”

40. Ir daugiau jie nedrįso nieko Jo klausti.

41. Jis paklausė jų: “Kodėl sakoma, jog Kristus esąs Dovydo Sūnus?

42. Juk pats Dovydas Psalmių knygoje sako: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje,

43. kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.

44. Taigi Dovydas vadina Jį Viešpačiu,­kaip tada Jis gali būti jo Sūnus?”

45. Visiems žmonėms girdint, Jėzus tarė savo mokiniams:

46. “Saugokitės Rašto žinovų, kurie mėgsta vaikščioti ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose bei garbės vietas pokyliuose.

47. Jie suryja našlių namus ir dedasi kalbą ilgas maldas. Jie gaus dar didesnį pasmerkimą”.

Skaityti visą skyrių Luko Evangelija 20