3. Todėl seserys nusiuntė Jam žinią: “Viešpatie! Tas, kurį Tu myli, serga!”
4. Tai išgirdęs, Jėzus tarė: “Šita liga ne mirčiai, bet Dievo šlovei, kad per ją būtų pašlovintas Dievo Sūnus”.
5. Jėzus mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių.
6. Taigi išgirdęs, kad tasai serga, Jis dar dvi dienas užtruko ten, kur buvo.
7. Po to pasakė mokiniams: “Eikime vėl į Judėją!”
8. Mokiniai Jam atsakė: “Rabi, ką tik žydai kėsinosi užmėtyti Tave akmenimis, o Tu vėl ten eini?”
9. Jėzus tarė: “Argi ne dvylika valandų turi diena? Kas vaikščioja dieną, tas nesuklumpa, nes mato šio pasaulio šviesą.
10. O kas vaikščioja naktį, suklumpa, nes jame nėra šviesos”.
11. Tai pasakęs, pridūrė: “Mūsų bičiulis Lozorius užmigo, bet Aš einu jo pažadinti”.
12. Jo mokiniai atsiliepė: “Viešpatie, jeigu jis miega, pasveiks”.
13. Tačiau Jėzus kalbėjo apie jo mirtį, o jie manė, kad Jis kalba apie poilsio miegą.
14. Pagaliau Jėzus atvirai jiems pasakė: “Lozorius mirė.
15. Ir Aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau,dėl jūsų, kad tikėtumėte. Tad eikime pas jį”.
16. Tuomet Tomas, vadinamas Dvyniu, tarė kitiems mokiniams: “Eikime ir mes numirti su Juo!”
17. Atėjęs Jėzus rado Lozorių jau keturias dienas išgulėjusį kape.
18. O Betanija buvo arti Jeruzalės, maždaug penkiolika stadijų atstu.
19. Daug žydų buvo atėję pas Mortą ir Mariją paguosti jų dėl brolio.
20. Morta, išgirdusi ateinant Jėzų, išėjo Jo pasitikti. Marija sėdėjo namie.
21. Morta tarė Jėzui: “Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.
22. Bet ir dabar žinau: ko tik prašysi Dievo, Dievas Tau duos”.
23. Jėzus jai pasakė: “Tavo brolis prisikels!”