19. Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių.
20. Daugelis iš jų sakė: “Jis turi demoną ir šėlsta. Kodėl Jo klausote?”
21. Kiti tvirtino: “Tai ne demono apsėstojo kalbos. Argi gali demonas atverti neregiui akis?!”
22. Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo šventė. Buvo žiema.
23. Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę.
24. Ten Jį apstojo žydai ir ėmė klausinėti: “Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Kristus, pasakyk mums atvirai!”
25. Jėzus jiems atsakė: “Aš jums sakiau, bet jūs netikite. Darbai, kuriuos darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane.
26. Bet jūs netikite, nes jūsne iš manųjų avių, kaip jums ir sakiau.
27. Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.
28. Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.
29. Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos.
30. Aš ir Tėvas esame viena”.
31. Tada žydai vėl stvėrėsi akmenų, norėdami Jį užmėtyti.
32. O Jėzus paklausė jų: “Daug gerų darbų esu jums parodęs iš savo Tėvo. Už kurį gi darbą užmėtysite mane akmenimis?”
33. Žydai Jam atsakė: “Ne už gerą darbą užmėtysime Tave akmenimis, bet už piktžodžiavimą ir kad Tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu”.
34. Jėzus jiems atsakė: “Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: ‘Aš tariau: jūs esat dievai’?