2. Bet tikėjimui nepaklusę žydai sukurstė pagonis prieš brolius.
3. Tačiau jie ten išbuvo daug laiko ir drąsiai kalbėjo Viešpatyje, kuris liudijo savo malonės žodžius ir per jų rankas darė ženklus ir stebuklus.
4. Miesto gyventojai suskilo: vieni buvo už žydus, kiti už apaštalus.
5. Kai pagonys ir žydai su savo vyresnybe susiruošė juos išniekinti ir užmėtyti akmenimis,
6. jie sužinoję pabėgo į Likaonijos miestus Listrą ir Derbę bei jų apylinkes.
7. Ten jie skelbė Evangeliją.
8. Listroje gyveno vienas vyras nesveikomis kojomis. Jis buvo luošas nuo pat gimimo, niekada nė žingsnio nežengęs.
9. Jis klausėsi Pauliaus kalbant, o šis įdėmiai pažvelgė į jį ir, pamatęs jį turint tikėjimą, kad būtų pagydytas,
10. garsiu balsu pasakė: “Atsistok tiesiai ant savo kojų!” Tas pašoko ir ėmė vaikščioti.
11. Minia, pamačiusi, ką Paulius padarė, pradėjo garsiai likaoniškai šaukti: “Dievai, pasivertę žmonėmis, nužengė pas mus!”
12. Barnabą jie vadino Dzeusu, o PauliųHermiu, nes jis vadovavo kalbai.
13. Priešais jų miestą esančios Dzeuso šventyklos kunigas atvarė prie vartų jaučių su vainikais ir norėjo kartu su minia juos paaukoti.
14. Sužinoję apaštalai Barnabas ir Paulius perplėšė savo drabužius ir puolė į minią,
15. šaukdami: “Vyrai, ką darote?! Juk mes tokie patys žmonės kaip ir jūs. Ir mes jums skelbiame Gerąją naujieną, kad nuo šių tuštybių atsiverstumėte į gyvąjį Dievą, ‘kuris sutvėrė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose yra’.
16. Praėjusiais amžiais Jis leido eiti visoms tautoms savais keliais.
17. Tačiau Jis nepaliko savęs nepaliudyto, darydamas gera, duodamas mums lietaus iš dangaus ir vaisingų metų, pripildydamas mūsų širdis maisto ir džiaugsmo”.
18. Tai dėstydami, jiedu šiaip ne taip sulaikė minią, kad jiems neaukotų.