1. Mes žinome, kad, mūsų žemiškajam namui, šiai palapinei, suirus, turime pastatą iš Dievo, ne rankomis statytus amžinus namus danguje.
2. Todėl mes dejuojame, karštai trokšdami apsivilkti savo buveinę iš dangaus,
3. nes aprengti nebūsime nuogi.
4. Juk mes, esantys šioje palapinėje, dejuojame prislėgti, norėdami ne nusirengti, bet apsirengti, kad tai, kas maru, būtų gyvenimo praryta.