1. Aš, broliai, negalėjau kalbėti jums kaip dvasiniams, bet kaip kūniškiems, kaip kūdikiams Kristuje.
2. Maitinau jus pienu, ne tvirtu maistu, kurio jūs negalėjote priimti. Net ir dabar negalite,
3. nes tebesate kūniški. Jeigu tarp jūsų pavydas, nesantaika ir susiskaldymai,argi nesate kūniški? Argi nesielgiate grynai žmogiškai?
4. Kol vienas sako: “AšPauliaus”, kitas: “AšApolo”,argi nesate kūniški?
5. Kas yra Paulius? Kas yra Apolas? Tarnai, kurių dėka įtikėjote ir kurie tarnavo, kiek Viešpats kiekvienam skyrė.
6. Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino.
7. Todėl nieko nereiškia nei sodintojas, nei laistytojas, bet Dievasaugintojas.
8. Kas sodina ir kas laisto, yra viena, ir kiekvienas gaus savąjį užmokestį pagal savo triūsą.
9. Mes juk esame Dievo bendradarbiai, o jūsDievo dirva, Dievo statinys.
10. Pagal Dievo man suteiktą malonę aš, kaip išmintingas statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato ant jo. Tegul kiekvienas žiūri, kaip stato.
11. Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus.
12. Jei kas stato ant šio pamato iš aukso, sidabro, brangakmenių, medžio, šieno ar šiaudų,