1. Pakėlęs akis, pamačiau iš dviejų kalnų tarpo išvažiuojančius keturis vežimus. Tie kalnai buvo variniai.
2. Pirmojo kovos vežimo žirgai buvo sarti, antrojo vežimo – juodi,
3. trečiojo – balti, o ketvirtojo – kerši ir bėri.
4. Aš klausiau angelo: „Kas tai yra, mano viešpatie?“
5. Angelas man atsakė: „Tai keturios dangaus dvasios. Jos buvo visos žemės Viešpaties akivaizdoje ir dabar išvažiuoja.
6. Juodi žirgai eis į šiaurės šalį, ir balti eis paskui juos. Kerši žirgai eis į pietų šalį“.
7. Bėri žirgai nerimavo, norėjo išvažinėti visą žemę. Angelas jiems sakė: „Eikite ir važinėkite po žemę!“ Jie padarė tai.
8. Dabar jis tarė man: „Kurie išvažiavo į šiaurės kraštą, nuramino mano dvasią toje šalyje“.
9. Ir Viešpats tarė man:
10. „Paimk iš tremtinių, sugrįžusių iš Babilono – Heldajo, Tobijos bei Jedajos – aukso bei sidabro ir eik su juo tą pačią dieną į Sofonijos sūnaus Jozijo namus.
11. Padirbdink iš to sidabro ir aukso karūną ir, uždėjęs ją ant Jehocadako sūnaus Jozuės, vyriausiojo kunigo, galvos,
12. sakyk: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Štai vyras, kurio vardas Atžala. Jis išaugs iš savo vietos ir pastatys Viešpaties šventyklą.