14. Izraelitai tarnavo Moabo karaliui Eglonui aštuoniolika metų.
15. Kai izraelitai šaukėsi Viešpaties, Jis siuntė jiems gelbėtoją, Geros sūnų Ehudą, kairiarankį, iš Benjamino giminės. Izraelitai per jį siuntė dovaną Moabo karaliui Eglonui.
16. Ehudas pasidarė dviašmenį durklą vienos uolekties ilgio ir jį diržu prisijuosė po savo drabužiais dešinėje pusėje.
17. Jis pristatė dovaną Moabo karaliui Eglonui, kuris buvo labai storas vyras.
18. Įteikęs dovaną, Ehudas pasiuntė namo vyrus, nešusius dovaną,
19. o pats nuo Gilgalo akmeninių stabų sugrįžo pas Egloną ir tarė: „Aš turiu slaptą žinią tau, karaliau“. Karalius pasakė: „Tylos!“ Ir visi, stovėjusieji prie jo, išėjo.
20. Ehudas nuėjo pas jį. Karalius sėdėjo vėsiame, antrame aukšte jam įrengtame kambaryje. Ehudas jam tarė: „Turiu tau žinią nuo Dievo“. Karalius atsistojo.
21. Ehudas, kairiąja ranka paėmęs durklą nuo savo dešiniojo šono, įsmeigė jį į karaliaus pilvą
22. taip, kad rankena sulindo paskui ašmenis ir taukai apdengė durklą, ir jis negalėjo jo ištraukti; ir nešvarumai išėjo lauk.
23. Ehudas išėjo į prieškambarį, uždarė ir užrakino to kambario duris.
24. Jam išėjus, atėję karaliaus tarnai pamatė, kad antro aukšto kambario durys užrakintos. Jie pagalvojo, kad jis atlieka savo reikalą vėsiame kambaryje.
25. Jie laukė, nes gėdijosi įeiti, tačiau jis neatidarė kambario durų. Pasiėmę raktą, jie atrakino ir pamatė, kad jų valdovas guli ant žemės negyvas.
26. Ehudas, kol jie delsė, pabėgo ir pro akmeninius stabus pasiekė Seyrą.
27. Atvykęs jis trimitavo Efraimo kalnuose. Išgirdę trimitą, izraelitai nuo kalnų rinkosi prie jo, ir jis jiems vadovavo.
28. Jis įsakė: „Sekite mane, nes Viešpats atidavė į jūsų rankas jūsų priešus moabitus!“ Jie ėjo paskui jį ir, užėmę Jordano brastas, kuriomis pereinama į Moabą, niekam neleido pereiti.
29. Tuo metu jie nužudė apie dešimt tūkstančių moabitų, tvirtų ir narsių vyrų, ir nė vienas neištrūko.