15. Manoachas tarė Viešpaties angelui: „Prašau, pasilik pas mus, iki prirengsiu tau ožiuką“.
16. Viešpaties angelas atsakė Manoachui: „Jei mane ir sulaikysi, aš vis tiek nevalgysiu tavo valgio; o jei prirengsi deginamąją auką, tai aukok ją Viešpačiui“. Manoachas nežinojo, kad jis buvo Viešpaties angelas.
17. Jis klausė Viešpaties angelo: „Kuo tu vardu? Mes tave pagerbsime, kai tavo žodis išsipildys“.
18. Viešpaties angelas jam atsakė: „Kodėl klausi mano vardo? Tai yra paslaptis“.
19. Manoachas aukojo Viešpačiui ožiuką ir duonos auką ant uolos. Angelas padarė stebuklą jo ir jo žmonos akivaizdoje:
20. kai liepsna kilo nuo aukuro aukštyn į dangų, Viešpaties angelas pakilo aukštyn aukuro liepsnoje. Tai matydami, jie puolė veidais į žemę.
21. Viešpaties angelas daugiau jiems nebepasirodė. Manoachas suprato, kad tai buvo Viešpaties angelas,
22. ir tarė žmonai: „Mes mirsime, nes matėme Dievą“.
23. Bet jo žmona atsakė jam: „Jei Viešpats būtų norėjęs mus nužudyti, jis nebūtų priėmęs mūsų deginamosios ir duonos aukos ir nebūtų mums parodęs to, ką matėme, ir pasakojęs to, ką girdėjome“.
24. Moteris pagimdė sūnų ir jį pavadino Samsonu. Berniukas augo, ir Viešpats jį laimino.
25. Viešpaties Dvasia pradėjo veikti jame Mahane Dano stovykloje, kuri buvo tarp Coros ir Eštaolo.