1. Izraelitai keliavo ir sustojo Moabo lygumoje, anoje pusėje Jordano, ties Jerichu.
2. Ciporo sūnus Balakas matė visa, ką Izraelis padarė amoritams.
3. Moabitai labai bijojo izraelitų, nes jų buvo labai daug.
4. Moabas sakė midjaniečių vyresniesiems: „Šita tauta sunaikins mus visus, čia gyvenančius, kaip jautis sunaikina žolę iki šaknų“. O Ciporo sūnus Balakas tuo metu buvo moabitų karalius.
5. Jis siuntė pasiuntinius pas Beoro sūnų Balaamą į Petoro miestą prie upės, kad jį pakviestų, sakydami: „Iš Egipto išėjo tauta, kuri apdengė žemės paviršių ir dabar sustojo prie mano krašto sienų.
6. Ateik ir prakeik tą tautą, nes ji galingesnė už mane. Gal tada galėsiu kaip nors ją sumušti ir išvyti iš savo žemės, nes žinau, kad kurį tu laimini, tas yra palaimintas ir, kurį prakeiki, yra prakeiktas“.
7. Moabo ir Midjano vyresnieji išėjo laikydami rankose užmokestį už žyniavimą. Kai jie atėjo pas Balaamą ir jam perdavė Balako žodžius,
8. jis atsakė: „Apsinakvokite pas mane, ir aš atsakysiu, ką man pasakys Viešpats“. Ir Moabo vyresnieji pasiliko pas Balaamą.
9. Atėjo Dievas pas Balaamą ir klausė: „Kas yra šitie žmonės?“
10. Balaamas atsakė Dievui: „Moabitų karalius, Ciporo sūnus Balakas, atsiuntė juos pas mane
11. ir pranešė, kad išėjusi iš Egipto tauta apdengė žemės paviršių. Jis prašė: ‘Ateik ir prakeik ją, gal tada aš įstengsiu nugalėti juos ir išvaryti iš savo krašto’“.
12. Dievas atsakė Balaamui: „Neik su jais ir neprakeik tautos, nes ji yra palaiminta“.
13. Balaamas, atsikėlęs rytą, tarė Balako kunigaikščiams: „Grįžkite į savo žemę, nes Viešpats uždraudė man eiti su jumis“.
14. Ir Moabo kunigaikščiai pakilo ir, sugrįžę pas Balaką, pranešė: „Balaamas atsisakė eiti su mumis“.