31. Kai tik jis baigė kalbėti, žemė prasiskyrė po jų kojomis
32. ir atsivėrusi prarijo juos su jų palapinėmis, žmonėmis ir visu lobiu.
33. Jie gyvi nugrimzdo į mirusiųjų buveinę, ir žemė apdengė juos, ir jie buvo išnaikinti iš susirinkusiųjų.
34. O visi izraelitai, kurie stovėjo aplinkui, žūstantiems šaukiant, pradėjo bėgti, nes jie sakė: „Kad tik ir mūsų žemė neprarytų“.
35. Viešpaties siųsta ugnis sunaikino tuos du šimtus penkiasdešimt vyrų, kurie aukojo smilkalus.
36. Po to Viešpats kalbėjo Mozei:
37. „Įsakyk Aarono sūnui kunigui Eleazarui surinkti smilkytuvus iš degėsių, ir išsklaidyti ugnį, nes jie pašventinti.
38. Smilkytuvus tų, kurie nusidėjo prieš savo sielas, tegul perkala į skardas ir jomis apdengia aukurą, nes jie buvo aukojami prieš Viešpatį ir tapo pašventinti. Tai bus izraelitams atsiminimo ženklas“.
39. Kunigas Eleazaras surinko varinius smilkytuvus, kuriuose aukojo gaisre žuvę, perkalė į skardas ir apdengė jomis aukurą,
40. kaip atminimą Izraelio vaikams, kaip Viešpats jam sakė per Mozę, kad svetimasis, kuris nėra Aarono palikuonis, nesiartintų aukoti smilkalų Viešpačiui ir nežūtų kaip Korachas ir visas jo būrys.
41. Kitą dieną visi izraelitai murmėjo prieš Mozę ir Aaroną: „Judu nužudėte Viešpaties žmones“.
42. Žmonėms susirinkus prieš Mozę ir Aaroną, jie atsigręžė į Susitikimo palapinę, ir štai ją apdengė debesis ir pasirodė Viešpaties šlovė.
43. Mozė ir Aaronas nuėjo prie Susitikimo palapinės.
44. Viešpats tarė Mozei:
45. „Pasitraukite nuo šių žmonių. Aš juos tuojau sunaikinsiu“. Juodu puolė ant žemės.