30. neįeisite į žemę, kurią jums pažadėjau, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę.
31. Jūsų vaikus, apie kuriuos sakėte, kad jie bus priešų grobis, įvesiu į tą žemę, kurią jūs paniekinote.
32. Jūsų lavonai kris šioje dykumoje.
33. Jūsų vaikai klajos dykumoje keturiasdešimt metų dėl jūsų paleistuvystės, kol jūsų lavonai pasiliks dykumoje.
34. Pagal skaičių dienų, kai jūs žvalgėte žemę, už keturiasdešimt dienų jūs nešiosite savo kaltes keturiasdešimt metų, už kiekvieną dieną – metai, ir jūs pažinsite, ką reiškia būti mano atmestiems.
35. Kaip kalbėjau, taip ir padarysiu visai šiai piktai tautai, kuri sukilo prieš mane – visi mirs šioje dykumoje’“.
36. Vyrai, kuriuos Mozė buvo išsiuntęs išžvalgyti žemę, ir kurie grįžę sukurstė tautą murmėti prieš Viešpatį, blogai kalbėdami apie kraštą
37. ir skleisdami blogus atsiliepimus apie tą žemę, buvo ištikti Viešpaties akivaizdoje ir mirė.
38. Iš visų, kurie buvo išėję žemę išžvalgyti, gyvi liko tik Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas.
39. Kai Mozė pasakė visus šiuos žodžius izraelitams, jie labai nuliūdo.
40. Atsikėlę anksti rytą, jie užlipo ant kalno, sakydami: „Eisime į žemę, kurią Viešpats pažadėjo, nes mes nusikaltome“.
41. Mozė jiems atsakė: „Kodėl neklausote Viešpaties įsakymo? Jūs nieko gero nelaimėsite.
42. Neikite, nes Viešpats neis su jumis, jūs žūsite nuo priešų.
43. Amalekiečiai ir kaananiečiai yra prieš jus. Jūs žūsite nuo kardo, nes neklausėte Viešpaties, todėl Viešpats nebus su jumis“.
44. Bet jie nusprendė eiti į kalnus. Tačiau nei Viešpaties Sandoros skrynia, nei Mozė nepajudėjo iš stovyklos.
45. Atėję amalekiečiai ir kaananiečiai, gyvenantys kalnuose, juos sumušė ir vijosi iki Hormos.