28. Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta.
29. Jis paliečia dulkes savo burna: „Galbūt dar yra vilties“.
30. Jis atsuka skruostą jį mušančiam, sotinasi panieka,
31. nes Viešpats neatstumia amžiams.
32. Jis siunčia sielvartą, bet vėl pasigaili dėl savo malonės gausos.
33. Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto.
34. Kai mindžioja kojomis belaisvius,
35. kai Aukščiausiojo akivaizdoje pamina žmogaus teises,