1. Viešpatie, Tu buvai mums prieglauda per kartų kartas!
2. Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius!
3. Tu grąžini žmones į dulkes ir sakai: „Sugrįžkite, žmonių vaikai!“
4. Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena, kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį.
5. Tu pašalini žmones kaip rytmečio sapną, kaip žaliuojančią žolę.
6. Rytą ji žydi, vakare nukertama ir sudžiūsta.
7. Tavo rūstybė sunaikina mus, Tavo pyktis mus gąsdina.
8. Tu laikai mūsų kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmes – savo veido šviesoje.
9. Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis.
10. Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjų – aštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame.
11. Kas Tavo rūstybės jėgą supranta ir bijo Tavojo pykčio?
12. Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį!
13. Sugrįžk, Viešpatie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams!
14. Gaivink mus nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus lydėtų visą amžių!
15. Suteik mums džiaugsmo už tas dienas, per kurias pažeminti buvome, už tuos metus, per kuriuos patyrėme pikta.
16. Tepamato Tavo tarnai Tavo darbus ir Tavo šlovę jų vaikai!
17. Viešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus!