6. Priešų neliko, jie tapo amžinais griuvėsiais; Tu sugriovei jų miestus, ir jų nebemini niekas.
7. Bet Viešpats pasiliks per amžius, Jis paruošė savo sostą teismui.
8. Jis teis pasaulį teisingai, vykdys teisingumą tautoms bešališkai.
9. Viešpats – priebėga prispaustiesiems, priebėga nelaimės metu.
10. Kas pažįsta Tavo vardą, pasitiki Tavimi. Tu niekad nepalikai tų, kurie Tavęs ieško.
11. Giedokite Viešpačiui, kuris gyvena Sione, skelbkite tautoms Jo darbus.
12. Jis – nekalto kraujo gynėjas – atsimena juos, neužmiršta vargingųjų šauksmo.
13. Viešpatie, pasigailėk, pažvelk, kaip vargstu nuo manęs nekenčiančiųjų. Tu iškeli mane iš mirties vartų,
14. kad galėčiau Tave šlovint prie Siono dukters vartų, besidžiaugdamas Tavo pagalba.
15. Į savo išraustą duobę pagonys įkrinta, jų koja įkliūna į spąstus, pačių pastatytus.
16. Viešpats apsireiškia, teismą surengia. Nedorėlis įsipainioja į savo rankų darbą.
17. Nedorėliai ir visos tautos, kurios užmiršo Dievą, į mirusiųjų buveinę eina.
18. Varguolis nebus pamirštas visam laikui, vargšo viltis nepradings amžiams.
19. Viešpatie, pakilk, tegul neįsigali žmogus, tebūna suruoštas teismas pagonims Tavo akivaizdoje.
20. Įvaryk jiems, Viešpatie, baimės; pagonys težino, kad jie – tiktai žmonės!