12. Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.
13. Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?
14. Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.
15. Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.
16. Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,
17. kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.
18. Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.
19. Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.
20. Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.
21. Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,
22. aš buvau kvailas ir neišmanantis – lyg gyvulys Tavo akivaizdoje.
23. Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.