1. Išgirskite visos tautos! Klausykitės visi pasaulio gyventojai:
2. prastuoliai ir kilmingieji, turtuoliai ir vargšai!
3. Savo burna skelbsiu išmintį; mano širdies apmąstymai – išmanymas.
4. Aš klausysiuos patarlių, skambant arfai įminsiu mįslę.
5. Ko gi man nelaimės dienomis bijoti, kai priešai klastingi apninka,
6. kurie savo turtais pasitiki ir giriasi gausiais savo lobiais?
7. Nė vienas žmogus negalės išpirkti savo brolio nė Dievui duoti išpirką už jį.
8. Didelė kaina už sielos išpirkimą – tiek niekad neturėsi,
9. kad galėtum amžinai gyventi ir nematytum sugedimo.
10. Matysi, kaip išminčiai miršta, kvailiai ir paikieji žūna, palikdami turtus kitiems.
11. Jie nori, kad jų namai pasiliktų per amžius, jų buveinės kartų kartoms, savo vardais jie pavadina žemes.
12. Net ir garbingas žmogus neišlieka: jis panašus į galviją, kuris pražūna.
13. Toks yra kvailai pasitikinčiųjų likimas ir galas jų pasekėjų, kurie pritaria jiems.
14. Mirtis juos ganys kaip avis. Josios buveinei jie skirti ir į ją nužengs. Jų kūnas sunyks, pavidalas sudūlės; mirusiųjų buveinė bus jų namai.