1. „Mylėsiu Tave, Viešpatie, mano stiprybe!
2. Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano jėga, Juo pasitikėsiu; Jis – mano skydas, išgelbėjimo ragas, mano aukštas bokštas.
3. Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas iš priešų.
4. Mirties kančios supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.
5. Pragaro kančios apraizgė mane, manęs laukė mirties pinklės.
6. Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, mano šauksmas pasiekė Jo ausis.
7. Susvyravo, sudrebėjo žemė, kalnų pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Viešpats užsirūstino.
8. Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė.
9. Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis.
10. Jis sėdėjo ant cherubo ir skrido, vėjo sparnai Jį nešė.
11. Jis pasislėpė tamsoje, juodi vandenys ir debesys supo Jį.
12. Nuo spindesio Jo priekyje pro debesis veržėsi kruša ir degančios žarijos.
13. Viešpats sugriaudė danguose, Aukščiausiasis parodė savo balsą.