11. Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: „Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą!
12. Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste“.
13. Viešpats pasirinko Siono kalną, čia Jis panoro gyventi.
14. „Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau!
15. Aš jo maistą palaiminsiu, pasotinsiu vargšus duona.
16. Jo kunigus išgelbėjimo rūbu apvilksiu, šventieji šauks iš džiaugsmo.
17. Čia išauginsiu Dovydui ragą, žibintą savo pateptajam paruošiu.
18. Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės“.