9. Pelenus valgau kaip duoną ir su ašaromis maišau savo gėrimą
10. dėl Tavo rūstybės ir pykčio, nes Tu mane pakėlei ir nubloškei žemėn.
11. Mano dienos yra tartum ištįsęs šešėlis, ir aš lyg žolė džiūstu.
12. Bet Tu, Viešpatie, pasiliksi per amžius; Tave minės visos kartos.
13. Tu pakilsi ir pasigailėsi Siono, nes atėjo metas jam suteikti malonę.
14. Tavo tarnams jo akmenys meilūs, jiems gaila jo dulkių.
15. Tavo vardo, Viešpatie, bijos pagonys ir Tavo šlovės – pasaulio karaliai.
16. Kai Viešpats atstatys Sioną, Jis pasirodys savo šlovėje;
17. apleistųjų maldas Jis išklausys, jų prašymų nepaniekins.
18. Tai tebūna užrašyta ateisiančiai kartai, kad tauta, kuri bus sukurta, girtų Viešpatį.
19. Iš savo šventos aukštybės Viešpats pažvelgė žemyn, iš dangaus pažiūrėjo į žemę,
20. kad išgirstų belaisvių dejones, išlaisvintų mirčiai skirtuosius,
21. kad Sione būtų skelbiamas Viešpaties vardas ir girtų Jį Jeruzalėje,
22. kai susiburs karalystės ir tautos tarnauti Viešpačiui.