6. Kas pralieja žmogaus kraują, jo kraujas taip pat bus pralietas, nes žmogus sutvertas pagal Dievo atvaizdą.
7. Jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, pliskite po žemę ir pripildykite ją!“
8. Dievas tarė Nojui ir jo sūnums kartu su juo:
9. „Aš darau sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis, kurie gyvens po jūsų,
10. ir su visais gyvais padarais, visais paukščiais, galvijais ir žvėrimis, kurie išėjo su jumis iš arkos.
11. Aš darau savo sandorą su jumis: jokio kūno nebepražudysiu tvano vandenimis, ir tvanas nebesunaikins žemės“.
12. Ir Dievas tarė: „Ženklas sandoros, kurią darau tarp savęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kurie yra su jumis, per visas būsimas kartas
13. bus lankas debesyse. Jis tebūna sandoros ženklu tarp manęs ir žemės.
14. Sutelkęs debesis viršum žemės ir lankui pasirodžius debesyse,
15. atsiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kad daugiau nebūtų tvano, sunaikinančio kiekvieną kūną žemėje.
16. Kai lankas bus debesyse, Aš jį pamatysiu ir atsiminsiu amžinąją sandorą tarp Dievo ir visų gyvų padarų, turinčių kūną, kurie yra ant žemės“.
17. Dievas tarė Nojui: „Tai yra sandoros ženklas, kurią Aš darau tarp savęs ir kiekvieno kūno, gyvenančio žemėje“.
18. Nojaus sūnūs, kurie išėjo iš arkos, buvo Semas, Chamas ir Jafetas; Chamas buvo Kanaano tėvas.
19. Šie trys yra Nojaus sūnūs ir iš jų atsirado visi žemės gyventojai.
20. Nojus pradėjo dirbti žemę ir įsiveisė vynuogyną.