15. Jokūbui mirus, Juozapo broliai bijojo ir kalbėjosi: „Galbūt Juozapas pradės neapkęsti mūsų ir atkeršys mums už visas piktadarystes, kurias jam padarėme“.
16. Jie nusiuntė jam tokią žinią: „Tavo tėvas prieš mirdamas liepė mums,
17. kad sakytume tau: ‘Atleisk savo broliams jų nusikaltimą ir nuodėmę, nes jie piktai su tavimi pasielgė!’ Taigi dabar prašome: atleisk tavo tėvo Dievo tarnų nusikaltimą“. Juozapas verkė girdėdamas šiuos žodžius.
18. Po to jie nuėjo pas jį ir, parpuolę prieš jį, sakė: „Mes esame tavo vergai!“
19. Juozapas jiems atsakė: „Nebijokite! Argi aš užimu Dievo vietą?
20. Nors jūs man norėjote blogo, Dievas tai pavertė į gera, norėdamas įvykdyti, ką šiandien matome – išgelbėti daugybę žmonių.
21. Todėl dabar nebijokite! Aš maitinsiu jus ir jūsų vaikus“. Taip jis guodė ir ramino juos.
22. Juozapas ir jo tėvo namiškiai liko gyventi Egipte. Juozapas gyveno šimtą dešimt metų.
23. Jis matė Efraimo vaikus iki trečios kartos. Taip pat ir Manaso sūnaus Machyro sūnūs buvo padėti Juozapui ant kelių.