15. Vyrai pasiėmė dovanų, dvigubai tiek pinigų ir Benjaminą ir, nukeliavę į Egiptą, prisistatė Juozapui.
16. Juozapas, pamatęs Benjaminą su jais, tarė savo namų prievaizdui: „Įvesk tuos vyrus į namus, papjauk gyvulį ir paruošk maisto, nes jie pietaus su manimi!“
17. Jis padarė, kaip Juozapas buvo įsakęs, ir įvedė juos į jo namus.
18. Jie nusigando, kai juos įvedė į Juozapo namus, ir vienas kitam kalbėjo: „Mus veda dėl pinigų, kuriuos radome savo maišuose, kad apkaltintų, suimtų, padarytų mus vergais ir paimtų mūsų asilus“.
19. Todėl jie kreipėsi į Juozapo namų prievaizdą, užkalbindami jį prieangyje:
20. „Valdove, paklausyk mūsų! Kai atvykome pirmą kartą pirkti maisto,
21. tai grįždami užeigoje atrišome maišus ir kiekvieno mūsų visi pinigai buvo maišuose; mes atnešėme juos atgal.
22. Be to, atsinešėme su savimi dar kitų pinigų maistui pirkti. Mes nežinome, kas įdėjo mums pinigus į maišus“.
23. Jis atsakė: „Būkite ramūs! Nebijokite! Jūsų ir jūsų tėvo Dievas įdėjo jums lobį į maišus. Aš gavau jūsų pinigus“. Ir jis atvedė Simeoną pas juos.
24. Po to jis įvedė juos į Juozapo namus ir padavė vandens nusiplauti kojoms; jis pašėrė ir jų asilus.
25. Ir jie paruošė dovaną, laukdami Juozapo ateinant vidudienį, nes jie girdėjo, kad ten valgys pietus.